Nutikus eismo įvykiui ir atlikus oficialius klausimus, susijusius su eismo įvykio registracija bei, esant būtinybei, eismo įvykio registracija policijoje, kitas svarbus klausimas, kuris dažniausiai kyla eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, yra draudimo išmoka. Kokios žalos yra atlyginamos nukentėjusiam eismo įvykio metu? Kokios išmokos sumos jis gali tikėtis? Kaip apskaičiuojama draudimo išmoka?
Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo”. Nutarime sakoma, jog draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir / arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą. Bendra išmokų suma negali viršyti nutarime nurodytos sumos.
Įvykus eismo įvykiui draudimo išmokos gali būti mokamos dėl:
· Žalos asmeniui;
· Neturtinės žalos;
· Žalos turtui.
Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis:
· Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,
· Įstatymu,
· Kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį.
· Atsakingos draudimo įmonės (toliau – draudikas), apdraudusios eismo įvykio kaltininką, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – biuro) ataskaitomis ar išvadomis dėl padarytos žalos asmeniui arba jo turtui.
· Taip pat yra atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes.
Nukentėjusio asmens žalos dydis taip pat gali būti nustatomas teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi, jeigu teismo proceso metu eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjęs asmuo randa abiems pusėms tinkantį bendrą sprendimą.
Kaip ir buvo minėta, eismo įvykio draudimo išmokos gali būti nustatomos už žalą asmeniui, neturtinę žalą bei žalą turtui. Trumpai apžvelkime, kokiais principais yra paskaičiuojamos šios išmokos.
Žalos sveikatai išmokos. Su nukentėjusiojo sveikata susijusios išlaidos gali būti skaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikos atstatymui reikalingas išlaidas, prarastų pajamų kompensavimą, žalą nukentėjusiajam mirus bei žalą mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo. Apžvelkime, kaip apskaičiuojamos draudimo išmokos kiekvienu atveju:
· Žalą asmens sveikatai bei sveikatos grąžinimui nustato draudikas arba biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus. Taip pat yra vadovaujamasi Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nuostatomis, teismo medicinos ekspertizės arba nepriklausomų ekspertų išvadomis, sveikatos priežiūros įstaigos įrašais. Trumpiau tariant, nukentėjęs asmuo turi pateikti jo sužalojimus patvirtinančius dokumentus. Išlaidas, kurias atlygina draudikas, apima tik tas būtinas sveikatos priežiūros ar atstatymo numatytas išlaidas, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi jei asmuo, eismo įvykio metu susilaužęs koją, nuspręs reikalauti padengti sveikatos atstatymo išlaidas susijusias su, tarkime, rankomis, tokios išlaidos jam nebus kompensuojamos.
· Taip pat nukentėjęs asmuo turi teisę gauti išmoką už negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Šias išlaidas vėlgi apskaičiuoja draudikas arba biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas. Žalos dydis yra nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išrašais, neįgalumo lygio dokumentais, nukentėjusio asmens darbovietės apie jo gaunamas pajamas išrašais.
· Skirtingai negautos pajamos apskaičiuojamos valstybės tarnautojams ir dirbusiems pagal individualią veiklą. Valstybės tarnautojams pajamos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Dirbusiems pagal individualią veiklą, pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinių 12 mėnesių iki eismo įvykio laikotarpio gautas pajamas.
· Nukentėjusiam asmeniui mirus, žalos dydis yra apskaičiuojamas pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančias laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu.
· Mirus nukentėjusiajam taip pat gali būti mokama išmoka nukentėjusiojo šeimai, t.y. šeimai netekus maitintojo. Ši išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas.
Neturtinės žalos dydis. Neturtiniai žalai yra priskiriama nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijomis, kurias tvirtina vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba biurui. Šalims nesusitarus dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą.
Žala turtui.
· Žalą nukentėjusiojo asmens turtui, t.y. transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui nustato draudikas arba biuras. Žala apskaičiuojama remiantis draudiko arba biuro turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio asmens turto vertę įrodančius dokumentus.
· Jei turtas yra sunaikinamas, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Sunaikintu turtu laikomas turtas, kurio remontuoti ekonomiškai neapsimoka, t.y. reikalingo remonto išlaidos būtų 75 proc. ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio.
· Jei nukentėjęs asmuo nusprendžia turto neremontuoti, jam išmokama išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į būtino remonto išlaidas, kurias jis turėtų tam, kad atkurtų sugadinto turto vertę iki rinkos vertės prieš eismo įvykį.
· Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo medžiagų vertė, keičiamų detalių vertė. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui.
· Taip pat nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis jo sugadintu turtu (pvz. automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus, kuriuos įvertinęs draudikas arba biuras apskaičiuoja išmokos dydį.
Tam, kad nukentėjęs asmuo gautų draudimo išmoką, būtinos šios sąlygos:
· Draudžiamojo įvykio fakto buvimas;
· Žalos dydžio nustatymas;
· Aplinkybė, patvirtinanti, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala.
Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo negali gauti „išmokos“ tiesiogiai iš kaltininko ir dar kartą iš draudimo kompanijos. Toks piktnaudžiavimas bus laikomas neteisėtu ir nukentėjusysis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėm. Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.
Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti.
Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jo patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė.
Jeigu nutinka taip, kad dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio.
Norint sumažinti patiriamus nuostolius eismo įvykio metu, draudimo kompanijos rekomenduoja eismo įvykio kaltininkui imtis visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Tai gali būti skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimas, užtikrinimas, kad dėl eismo įvykio kaltės nekils ir neišsiplės gaisras, kad eismo įvykis nesukels žalos kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems ir panašiai. Taip pat pasekmes gali sumažinti skubiai iškviesta medicinos pagalba, avarinės tarnybos, policija.
Jeigu asmuo nukentėjo eismo įvykio metu, jis turi susisiekti su kaltininko draudimo kompanija ir pateikti dokumentus, kurie gali skirtis priklausomai nuo to, dėl kokios žalos atlyginimo nukentėjusysis kreipiasi. Kaip jau kalbėjome anksčiau, nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl turto žalos atlyginimo, žalos atlyginimo susijusio su sveikatos sutrikdymu ar netekimu ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, kur kreiptis, jei vis tik patekote į eismo įvykį ir dėl kito asmens kaltės patyrėte kokią nors žalą. Kokius dokumentus reikia pateikti draudimo kompanijai, norint gauti jums priklausančią draudimo išmoką?
Jei eismo įvykio metu buvo sugadinta jūsų transporto transporto priemonė, apie įvykį rekomenduojama pranešti internetu. Pasibaigus karantinui tai bus galima padaryti ir užsukus į draudimo kompanijos ofisą. Kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti:
· Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
· Transporto priemonės registracijos liudijimą;
· Nuotraukas, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė;
· Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Taip pat labai svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju.
Jei eismo įvykio metu buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, pvz. tvora, kelio ar valdos ženklas, stulpas ar panašiai, pranešant apie eismo įvykį anksčiau minėtu būdu reikia pateikti šiuos dokumentus:
· Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
· Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašą;
· Sugandinto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jeigu, žinoma, tokie dokumentai yra, nes tarkime nugriautas stulpas ar tvora nebūtinai turi būti užfiksuoti kokiuose nors nuosavybės dokumentuose;
· Nuotraukas, kuriose matosi sugadintas turtas;
· Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Kai ir automobilio sugadinimo atveju, turto savininkui nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesusiderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.
Jei eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, pranešant draudimui apie įvykį ir prašant išmokos būtina pateikti šiuos dokumentus:
· Eismo įvykį patvirtinančią policijos pažymą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nebeužtenka pateikti eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją. Eismo įvykio metu sužalojus žmogų šis faktas būtinai turi būti užfiksuotas policijos.
· Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
· Gydymo įstaigų išrašus iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, taip pat medicinines pažymas apie eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nukentėjusiam asmeniui paskirtą gydymą bei gydymo trukmę;
· Jeigu buvo papildomų gydymo išlaidų, kurių nedengė privalomas sveikatos priežiūros draudimas, būtina pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas);
· Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Jeigu nutiko taip kad eismo įvykio metu žmogus neteko gyvybės, pranešant apie eismo įvykį mirusio asmens artimieji turi pateikti šiuos dokumentus.
· Policijos pažymą ir/ar nutarimą iš policijos Jus pripažinti nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad turi būti oficialus nutarimas, patvirtinantis, kad eismo įvykio metu mirus asmeniui nukentėjęs asmuo tampate jūs.
· Dokumentą, patvirtinantį ryšį su mirusiu asmeniui (santuokos, partnerystės liudijimas, gimimo liudijimas ir pan);
· Nukentėjusiojo prievolę perėmusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
· Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus;
· Eismo įvykio metu mirusio asmens mirties liudijimo kopiją;
· Dokumentus, kurie patvirtintų laidotuvių išlaidas: kvitus, sąskaitas.
Jeigu eismo įvykio metu miręs asmuo yra sudaręs testamentą, draudimo išmoka gali būti išmokama testamente nurodytam asmeniui, kuris nebūtinai turi sutapti su į draudimo kompaniją kreipusiuosius asmeniu. Tarkime jei eismo įvykio metu žuvo vyras, į draudimo kompaniją kreipiasi našle likusi žmona. Tačiau vyro testamente gali būti nurodyta, kad jo turto paveldėtojas yra trečiasis asmuo. Tokiu atveju, draudimo išmoka, tikėtina, bus sumokama trečiajam asmeniui, bet ne žmonai.
Jei eismo įvykio metu asmenys, turėję teisę į išlaikymą (pvz. vaikai), neteko pajamų ar patyrė neturtinę žalą, kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti šiuos dokumentus:
· Policijos pažymą, patvirtinančią eismo įvykio užfiksavimą;
· Besikreipiančio į draudimo kompaniją asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
· Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus;
· Santuokos liudijimą;
· Vaikų gimimo liudijimus;
· Dokumentus, patvirtinančius teisę į išlaikymą;
· Pažymą iš mirusiojo darbovietės apie paskutinių 3 mėnesių pajamas.
Šiuo atveju kiek sudėtingesni variantas gali būti tuo atveju, jeigu asmenys nebuvo susituokę ar įteisinę santykių partnerystės sutartimi, tačiau turėjo bendrų vaikų. Tokiu atveju su nukentėjusiuoju gyvenęs asmuo turi įrodyti savo ryšį su mirusiu asmeniui, o tam gali prireikti ir teismo sprendimo.
Paprastai esant aiškioms draudimo aplinkybėms ir gavus visus reikalingus dokumentus, draudimo išmoka yra išmokama per 15 darbo dienų. LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad nuo 2012 metų draudimo sumos vieno eismo įvykio metu yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eur dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eur žalos turtui. Žinoma, konkrečios sumos yra nustatomos pagal eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą. Jokiu būdu nereiškia, kad į eismo įvykį papuolus su 20 metų automobiliu ir jį sugadinus, bus išmokama milijono vertės draudimo išmoka. Tikėtina, kad išmoka sudarys kelis šimtus eurų, t.y. tiek, kokia yra automobilio likutinė vertė.
Už automobilio remontą draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama autoremonto servisui, su kuriuo bendradarbiauja draudikas ir į kurį nukentėjęs asmuo bus nukreiptas.
Visi nesutarimai tarp nukentėjusiojo ir draudiko gali būti sprendžiami teismo tvarka, tačiau nukentėjusiam asmeniui reikėtų pasverti savo šansus laimėti teismą ir gauti didesnę išmoką.